Depresijos požymiai

Kas yra depresija?

Depresija yra dažna ir sunki liga, kuri neigiamai veikia jūsų savijautą, mąstymą ir elgesį. Laimei, tam galima užkirsti kelią. Depresija sukelia liūdesį. Dažnai jaučiama, jog veikla, kuri kadaise patiko, dabar tapo neįdomi. Tai gali sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų. Taip pat gali sumažinti jūsų gebėjimą atlikti įprastus veiksmus darbe ir namuose.

Depresijos požymiai

Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs. Viskas priklauso nuo stadijos.

• Jaučiate liūdesį ar prislėgtą nuotaiką.
• Veikla, kuri kažkada buvo įdomu, tapo nuobodi ir neteikianti laimės.
• Apetito pokyčiai – svorio netekimas ar priaugimas.
• Kamuoja miego sutrikimai.
• Energijos praradimas arba padidėjęs nuovargis.
• Padidėjęs beprasmis fizinis aktyvumas (Nesugebėjimas ramiai sėdėti, tempimas, rankų judesiai).
• Sunku mąstyti, susikaupti ar priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę.

Simptomai turi trukti mažiausiai dvi savaites ir pakeisti ankstesnį jūsų veiklos lygį, kad būtų galima diagnozuoti depresiją.

Kada pasireiškia depresija?

Depresija kiekvienais metais pasireiškia maždaug vienam iš 15 suaugusiųjų. Kas šeštas žmogus, tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu patirs depresiją. Depresija gali pasireikšti bet kuriuo metu, tačiau vidutiniškai ji pirmą kartą pasireiškia paauglystės pabaigoje. Moterys, dažniau nei vyrai, patiria depresiją.

Depresija skiriasi nuo liūdesio

Mylimo žmogaus mirtis, darbo praradimas ar santykių pabaiga yra sunkūs išgyvenimai žmogui. Įprasta, kad reaguojant į tokias situacijas atsiranda liūdesio ar sielvarto jausmas. Tačiau liūdėti nėra tas pats, kas sirgti depresija. Sielvarto procesas yra natūralus ir unikalus kiekvienam asmeniui ir turi tas pačias depresijos ypatybes. Ir sielvartas, ir depresija gali apimti stiprų liūdesį ir atsitraukimą nuo įprastos veiklos. Jie taip pat skiriasi svarbiais bruožais:

• Iš sielvarto skausmingi jausmai kyla bangomis, dažnai susimaišę su teigiamais mirusiojo prisiminimais. Esant sunkiai depresijai, nuotaika ir (arba) susidomėjimas (malonumas) sumažėja bent dvi savaites.
• Liūdesyje paprastai išlaikoma savigarba. Esant stipriai depresijai, dažnai pasitaiko beviltiškumo jausmas ir savigrauža.
• Liūdesyje gali kilti minčių apie mirtį, kai galvojama ar fantazuojama apie „prisijungimą“ prie mirusio mylimo žmogaus. Esant sunkiai depresijai, mintys yra sutelktos į gyvenimo pabaigą dėl to, kad jaučiatės beverčiai, nenusipelnę gyventi arba negalite susidoroti su depresijos skausmu.

Depresijos rizikos veiksniai

Depresija gali paveikti bet ką – net ir žmogų, kuris, atrodo, gyvena idealiomis aplinkybėmis.

Veiksniai, turintys įtakos depresijai

• Biochemija: Tam tikrų cheminių medžiagų skirtumai smegenyse gali prisidėti prie depresijos simptomų.
• Genetika: Depresija gali pasireikšti šeimose. Pavyzdžiui, jei vienas identiškas dvynys serga depresija, kitas turi 70 procentų tikimybę susirgti šia liga kada nors gyvenime.
• Asmenybė: Žmonės, turintys žemą savivertę, kuriuos lengvai užvaldo stresas arba kurie paprastai yra pesimistai, dažniau patiria depresiją.
• Aplinkos veiksniai: Nuolat veikiant smurtui, nepriežiūrai, piktnaudžiavimui ar skurdui, kai kurie žmonės gali būti labiau pažeidžiami depresijos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Miego kokybė su NeurOptimal Geriausi rezultatai su NeurOptimal NeurOptimal nauda Vaikai su emocijų ir elgesio sutrikimais. Individualus požiūris ir pagalbos.